(KAP) Kiekvienais metais nekantriai laukiama, kà popieþius pasakys per tradiciná naujametá prie Šventojo Sosto akredituotø diplomatø priëmimà. Savo kalboje popieþius ið Vatikano perspektyvos ávertina padëtá pasaulyje: iðreiðkia rûpesèius bei lûkesèius, atkreipia dëmesá á problemas, nusako pageidavimus ir viltis.
Savo pirmoje tokioje kalboje, pasakytoje sausio 9 d., popieþius Benediktas XVI pateikë teologiðkai pagrástà poþiûrá á taikà ir laisvæ, tiesà ir atleidimà. Baþnyèia, pasak jo, skelbianti Kristaus þinià, taikos þinià, o taika glûdinti tiesoje. Daugelyje pasaulio daliø taika ðiandien apsunkinama, paþeidinëjama ar apskritai stumiama á pavojø atvirø ar paslëptø konfliktø bei átampø. Kas ásipareigoja tiesai, tas privalàs skatinti ir teisingumà bei paisyti teisëtø kiekvienos þmogaus ir kiekvienos tautos interesø.
Turëdamas galvoje Samuelio P. Huntingtono tezæ apie gresiantá „civilizacijø susidûrimà“, popieþius pabrëþë, jog ðiandien pagrástai áspëjama dël „kultûrø kovos“ pavojaus. Benediktas XVI akcentavo, jog pasaulyje plintant organizuotam terorizmui tokio „susidûrimo“ grësmë didëja.
Nuo tiesos, popieþiaus teigimu, neatsiejamas ásipareigojimas teisei á laisvæ. Popieþius èia minëjo ne tik religijos laisvæ, ir toliau rimtai paþeidinëjamà kai kuriose valstybëse, bet ir individualios laisvës apsaugà apskritai. Benediktas XVI ragino valstybes gerbti savo pilieèiø teises. Në viena valstybë negali nesirûpinti asmens teisëmis, nerizikuodama pakirsti savo patikimumà tarptautinëje politikoje.
Kaip politikos priemonæ popieþius nedviprasmiðkai kritikavo „stipresniojo teisæ“. Šis principas remiasi melu bei manipuliavimu ir þmonijos istorijoje yra daþna tragedijø prieþastis. Tarptautinëje politikoje privalu atsiþvelgti á „kiekvieno teisëtus interesus“. Popieþius taip pat ragino sugriauti visas kliûtis, trukdanèias nevarþomai prieiti prie informacijos bei komunikacijos priemoniø.
Benediktas XVI pakartojo savo pirmtako Jono Pauliaus II þodþius apie tai, kad taika suponuoja ne tik teisingumà, bet ir susitaikinimà. Jis atkreipë dëmesá á Libanà ir Artimuosius Rytus apskritai, á Irakà, Afrikà, atskirai paminëdamas iðkankintus ir beginklius Darfuro srities Sudane gyventojus. Kalbëdamas apie Šventàjà Þemæ, popieþius pakartojo Vatikano pozicijà: Izraelio valstybë turi teisæ taikiai egzistuoti, o palestinieèiai turi turëti galimybæ plëtoti demokratines struktûras kelyje á laivà ateitá.
Ásipareigojimas tiesai, pasak Benedikto XVI, atveria naujø vilèiø perspektyvà. Taika reiðkia ne tik ginklø tylëjimà, bet ir naujà tarptautiniø santykiø dinamikà. Popieþius primygtinai ragino tarptautinæ valstybiø bendrijà dar ryþtingiau dëti pastangas dël þmogaus orumà atitinkanèiø gyvenimo sàlygø. Maþiau nei pusës kasmet ginklavimuisi skirtø lëðø pakaktø iðtraukti ið skurdo milþiniðkai vargðø armijai. Priverstinæ migracijà bei prekybà þmonëmis Benediktas XVI ávardijo kaip „mûsø laikø gëdà“. Kol nëra sàlygø gyventi orø gyvenimà, apie taikà kalbëti negalima.
Benediktas XVI nenutylëjo në Baþnyèios klaidø. Katalikø Baþnyèia smerkia klaidas, padarytas jos nariø ar institucijø, ir nesvyruodama praðo atleidimo.
„Baþnyèios þinios“ www.katalikai.lt |